Audio dokumentika – tai dokumentiniai pasakojimai, kuriami garsu. Dažniausios audio dokumentikos sudedamosios dalys yra autoriaus ir pašnekovų balsai, aplinkos garsai, garso peizažai, garso dizainas ir muzika. Tai žanras, jungiantis radijo žurnalistikos, dokumentikos ir garso meno principus. Gimusi radijo eteryje, audio dokumentika garsą naudoja ne tik kaip informacijos perdavimo priemonę, bet ir kaip esminį pasakojimo elementą. Per balsus, tylą, atmosferą ir garsines detales ji kuria patirtį, leidžiančią klausytojui vaizduotėje konstruoti savitus vaizdinius ir istorijas.

Festivalyje Banguoja organizuojamos audio dokumentikos perklausos. Tai renginiai, kurių metu kviečiame susėsti prie projekcinio ekrano ir klausyti audio dokumentikų įvairiomis kalbomis su lietuviškais ir angliškais subtitrais. Šiemet pristatome kūrinius net devyniomis kalbomis. Po perklausų dažnai vyksta susitikimai su kūrinių autoriais ir diskusijos.

Kiekvienais metais festivalyje pristatome Naktinę perklausą. Jos metu kviečiame klausyti trumpo metro audio dokumentikų. Klausytojai gali prisijungti jiems tinkamu metu, klausytis vieno ar kelių pasakojimų, tačiau rekomenduojame įsipatoginti bent pusvalandžiui.

Audio pasivaikščiojimas – tai ekskursija, kurios metu klausomasi audio dokumentikos einant autorės specialiai parinktu maršrutu. Performatyvios perklausos metu dokumentikos autorė siūlo patirti pasakojimą ne tik ausimis, bet ir kitais pojūčiais – gyvai pristatydama dokumentinį pasakojimą ji kviečia pauostyti ir paragauti.

Festivalio metu taip pat veikia Banguoja internetinis radijas. Švęsdami radijo Lietuvoje 100-metį atsigręžiame į linijinę jo struktūrą – kai sunku išsirinkti, ką klausyti, tereikia paspausti mygtuką PLAY ir įkristi į pasakojimo vidurį. Festivalio radijo programą sudaro specialiai jam atrinkti kūriniai lietuvių ir anglų kalbomis. Šią programą taip pat kviečiame išgirsti specialioje Palanga Street Radio laidoje festivalio metu kasdien nuo 12 val.

Penkerius metus Banguoja kontekste veikė ir audio pasakojimų mokykla – Mentorystės programa, kurios metu visi, kam smalsu išbandyti šį žanrą, kviečiami prisijungti prie audio pasakojimo kūrimo dirbtuvių. 2026 metų festivalyje Mentorystės veiklos nevyksta.

Visi festivalio renginiai yra nemokami, tačiau reikalinga registracija, nes kai kurių perklausų erdvės gali priimti ribotą dalyvių skaičių. Norintys prisidėti prie festivalio tęstinumo, taip pat gali įsigyti palaikymo bilietą pasirinkta kaina.

Nors visi šie terminai turi panašias reikšmes ir neretai vartojami pakaitomis, tarp jų egzistuoja svarbūs skirtumai. Radijo dokumentika – dokumentiniai kūriniai, kuriami ir transliuojami radijo eteryje, dažniausiai visuomeninių ar kitų radijo stočių kontekste.  Audio dokumentika – platesnis terminas, apimantis visus dokumentinius kūrinius, kuriamus garso forma, nepriklausomai nuo jų platinimo kanalo. Tokie darbai gali būti transliuojami radijuje, publikuojami internete, tinklalaidžių platformose ar pristatomi kaip garso meno kūriniai. Garso dokumentika lietuvių kalboje dažnai vartojama kaip audio dokumentikos sinonimas. Tačiau kai kurie kūrėjai šį terminą naudoja siauresne prasme – apibūdinti kūriniams, kurių pagrindą sudaro tikrovės garsų, aplinkų ir balsų dokumentavimas, išlaikant dokumentikai būdingą tikslumą, etinius principus ir ryšį su realiais įvykiais. Tinklalaidės (podkastai) – platinimo ir publikavimo forma, o ne atskiras žanras. Tinklalaidė gali būti pokalbis, interviu, edukacinė laida ar dokumentika. Todėl audio dokumentika gali būti publikuojama kaip tinklalaidė, tačiau ne kiekviena tinklalaidė yra dokumentika.

Festivalį Banguoja organizuoja Lietuvos žmogaus teisių centras ir festivalis Nepatogus kinas. Kaip ir Nepatogus kinas, Banguoja daug dėmesio skiria socialinės nelygybės ir žmogaus teisių temoms, tačiau jas tyrinėja per audio dokumentikos žanrą. Festivalio programos sudarytojai – įvairių sričių audio dokumentikos klausytojai ir kūrėjai.

Daugiau apie audio dokumentikos žanrą, jo istoriją Lietuvoje ir pasaulyje – straipsnyje: Pokalbis su Vaida Pilibaityte