Sapnai nuramina mūsų nerimą. Kraštutines patirtis įveikiame jausmų antplūdžiais, kuriuos protas kasnakt perdirba iš naujo. Pirmaisiais plataus masto Rusijos invazijos mėnesiais ukrainiečių sapnuose tekėjo vanduo. Pasikartojantys lietūs, potvyniai ir pajūrio vaizdiniai iš Miestų istorijos centro garso archyvo įkvėpė Jevhenijų Poliakovą sudėti juos į koliažą.

​

„Išmokome gyventi prieš srovę. Dabar, kai mes, išgyvenusieji, mūsų artimieji ir draugai, pasiekiame kitą krantą, mūsų nuojautos mūsų sapnuose ima pildytis. Žodis „pergalė“ skamba pernelyg triukšmingai. Po jos stojanti tyla yra kurtinanti, nes baisu to, kas bus toliau.“

​​​

Projektas parengtas su Vienos Žmogaus mokslų instituto skirtos stipendijos finansavimu, kaip iniciatyvos „Dokumentuojant Ukrainą“ dalis.